Žmogus tampa žmogumi tik gyvendamas šalia kitų žmonių. Tai svarbiausia sąlyga, kad mes tobulėtume ir augtume. Nuo pat vaikystės, bendraudami su aplinkiniais žmonėmis, mokomės atrasti save. Aplinka tarsi veidrodis, parodantis, kas mes iš tiesų esame. Šeima yra tobuliausia vieta vaiko ugdymui. Tik tėvams tinkamai bendraujant su savo vaiku jis sugeba atrasti save. Besąlygiška tėvų meilė ugdo jame pasitikėjimą ir stiprybę. Sąlygiška meilė ir vertinimas atvirkščiai – slopina vaiko tikėjimą ir autentiškumą. Būtent santykiai su tėvais suformuoja pagrindą žmogaus gyvenimui.

Vėliau tėvus keičia draugai, mokytojai, kiti šeimos nariai… Jie visi formuoja mus, o mes susiformavę formuojame kitus. Neįmanoma nuspėti, koks žmogus yra iš tiesų, nes jis nuolat tobulėja. Tobulėja tik bendraudamas su kitais žmonėmis. Ir būtent bendravimas su aplinkiniais turi didžiulės įtakos, kokia asmenybe taps žmogus. Kokybiški santykiai gali padėti atskleisti žmoguje slypinčius talentus, resursus, potencialą. Destruktyvūs santykiai priešingai – slopina žmogų, suformuoja jame daugybė kompleksų. Tokie santykiai gali sukelti net psichinius sutrikimus, tokius kaip depresija.

Labai svarbi ne tik mus supanti aplinka ir santykiai su ja, bet ir mūsų pačių mokėjimas interpretuoti, priimti ir mokytis iš jos. Mes gauname iš kitų užkuoduotą informaciją. Jausmais, intuicija ar tiesiog žodžiais vyksta „bendravimas” su aplinkiniais. Per šį bendravimą pastebime, kokius mus mato aplinkiniai. Galime ir patys save stebėti iš šalies. Tik taip sugebėsime keistis ir matyti pokyčių rezultatus. Iš tarpusavio santykių nuolat mokomės būti geresniais. Svarbu išmokti bendrauti.

Bendraujant svarbiausia neapsimetinėti: leisti santykiams būti tokiems, kokie jie yra. Ne kurti ir valdyti pagal savo suvokimą. Ne manipuliuoti būnant aukomis ar tironais, bet tiesiog stebėti. Dalyvauti būnant savimi, duoti ir imti. Bandyti mokytis iš aplinkinių, suprasti juos, priimti tokiais, kokie jie yra. Nes tarpusavio santykiai – tai tik veidrodis, kuris parodo mums mus pačius. Galima bandyti pakeisti daugybę “veidrodžių,” tačiau atspindys liks toks pats... Jeigu mūsų santykiai su aplinkiniais problematiški, vadinasi, kažkas viduje su mumis negerai. Jei nenorėsime to girdėti, problemų tik daugės.

Kokybiški santykiai su išoriniu pasauliu pirmiausia prasideda nuo kokybiškų santykių su savimi. Kai žmogus gerai sutaria su savimi, kai priima, myli ir gerbia save tokį, koks jis yra iš tiesų, tik tuomet jis gali mylėti kitus ir kiti jį myli. Svarbu išmokti besąlygiškai priimti save tokį, koks esi, mokėti būti vienam, daryti gyvenime sustojimus. Mokėti jausti save, paguosti ir palepinti. Kai šiuos jausmus žmogus jaučia savyje, tuomet gali jais dalintis ir su aplinkiniais. Jeigu žmogus nuolat bėga nuo savęs, jis neturi ir ką duoti kitiems. Jis neranda ramybės, nes pats su savimi nesugyvena. Tokiam žmogui ir bendrauti nesiseka. Kita vertus, būtent per bendravimą matome savo asmeninius „trukdžius,” kurie trukdo gyventi pilnavertišką gyvenimą. Todėl santykiai – tai didžiausias resursas, padedantis daryti svarbius asmeninius pokyčius. Išmokę bendravimo subtilybių, galėsime pagerinti savo gyvenimo kokybę ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu!

Mūsų gyvenimo kokybė labai priklauso nuo bendravimo su aplinkiniu pasauliu. Bendravimas kuria džiaugsmą, skausmą, aistrą ir ramybę. Tarpusavio santykiai padeda kilti karjeros laiptais, teikia saugumo, padeda pasitikėti savimi, realizuoti save... Santykių kūrimas nėra atsitiktinis. To galima išmokti! Kartu gilindamiesi į santykių esmę, atrasime sau priimtiną būdą, padėsiantį kurti tokius santykius, kokių patys siekiame.