“Žmogus, kuris drįsta iššvaistyti vieną savo gyvenimo valandą – dar neatrado tikrosios gyvenimo prasmės.“Charlzas Darvinas.

Vėlavimas šiuolaikinėje visuomenėje – dažnas reiškinys. Nors žmonės linkę planuoti savo laiką, tačiau paradoksalu, jog daugelis vis tiek vėluoja. Praradę laiko sąvoką dažniausiai vėluoja nuo 5 iki 20 minučių. Kartais vėlavimo įprotis individui pasireiškia taip stipriai, jog jis vėluoja ne tik į svarbius pasitarimus, bet ir į gimtadienio šventes. Žinoma, vėlavimas vėlavimui nelygus. Priežasčių gali būti daug, labai svarbių ir įvairių, tačiau visi privalome rasti sprendimą.

Vėlavimo reiškinys

Nors daugelis mano, jog vėlavimas – blogas įprotis, mokslininkai teigia, jog tai susiję su smegenų veikla. Sociologė Diana DeLonzor išskiria dviejų tipų vėluojančius žmones. Pirma grupė vėluojančiųjų – atidėliotojai. Jie linkę viską atidėlioti iki paskutinės minutės, kol galiausiai visus darbus atlieka paskubomis. Kaip teigia sociologė, tokie žmonės negali imtis veiklos, nematydami finišo tiesiosios. Tik suvokę, jog laiko likę nedaug, puola vykdyti užduočių.

Antra grupė vėluojančiųjų – gamintojai, kurie stengiasi atlikti kiek galima daugiau užduočių per kuo trumpesnį laiką. Jų darbotvarkė tokia įtempta, jog dažnai nespėja net pavalgyti. Akivaizdu, apsupti daugybės darbų tokie žmonės retai visur suspėja.

Vėlavimas – socialinis reiškinys, kurį galima įtakoti. Tereikia išmokti kontroliuoti laiką. Nusprendę pakeisti savo laiko planavimo įgūdžius, prisiminkite, kad kiekvienas žmogus, be išimčių, turi sugebėjimų ir įgūdžių būti laiku ir nevėluoti.

Vėlavimo priežastys ir sprendimo būdai

Žmonės vėluoja dėl skirtingų priežasčių. Svarbiausia – savęs paklausti: „Kodėl aš vėluoju?“ Atsakykite nuoširdžiai. Priešingu atveju, vėluosite kaip vėlavęs.

Viena iš pagrindinių vėlavimo priežasčių – nemokėjimas susidėlioti darbų pagal tam tikrus prioritetus. Daugelis nesugeba įvertinti, kurie darbai yra labiau svarbūs, kurie – mažiau, todėl nuolat vėluoja į svarbius susitikimus ir beveik niekuomet į nereikšmingus renginius.

SPRENDIMAS: iš vakaro ant popieriaus lapo susirašykite darbus pagal tam tikrus prioritetus. Pabudę ryte laikykitės nustatytos dienotvarkės.

Kita vėlavimo priežastis – norėjimas atlikti kiek įmanoma daugiau darbų per vieną dieną. Stengdamiesi padaryti daugiau darbų šiandien, nieko nepasilikdami rytojui, tiesiog fiziškai visko nespėsite atlikti. Tuomet pakanka pavėluoti į pirmąjį susirinkimą – ir vėlavimo ratas užsives. Vėluosite nuolat: į antrą susitikimą, vėliau į dar kitą... Prasidės nesibaigiantys pasiaiškinimai ir atsiprašinėjimai.

SPRENDIMAS: dienos bėgyje susiplanuokite ne daugiau dviejų susitikimų. Priešingu atveju, jausite nuovargį ir dėmesio stoką. Tuomet pirmasis susitikimas užtruks ilgiau, negu planavote, todėl vėluosite į kitą susitikimą.

Galima ir dar viena vėlavimo priežastis. Tai vadinamasis pasąmoninis vėlavimas. Psichologai teigia, jog kai kurie žmonės vėluoja, nes vengia susitikti su tam tikrais žmonėmis arba nenori dalyvauti ten, kur privalo būti. Pavyzdžiui, vėluojate į kompanijos susirinkimą, nes vadovas nuolat jus kritikuoja ir dar privalote atsakinėti į jo užduodamus klausimus. Tuomet intuityviai blokuojate nemalonius susitikimus atidėliodamas juos iki paskutinės minutės. Užuot ėjęs į svarbų pasitarimą, verčiau užsiimate nereikšmingais dalykais. Kas toliau? Suvokdamas, jog nemalonios situacijos išvengti nepavyks, susikaupiate ir nuvykstate, tačiau pavėluojate.

SPRENDIMAS: jeigu pats įvardijate, jog jus emociškai atstumia viena ar kita veikla, tuomet privalote užsirašyti ant popieriaus lapo konkretų išvykimo laiką iš namų. Išmušus nustatytai valandai, nieko nelaukdami vykite į susitikimą.

Dar viena vėlavimo priežastis – nepagarba. Vėluojantysis tiesiog negerbia aplinkinių ir netausoja jų brangaus laiko. Jis susikoncentravęs tik ties savo problemomis, o kitų reikalai jam visai nerūpi. Be to, tokie žmonės dar linkę į tinginystę ir užmaršumą.

SPRENDIMAS: neįžeisdami vėluojančiojo pasakykite, jog norint būti gerbiamu, privalu gerbti ir kitus. Nepatartina vėluojančiajam įvesti nuobaudų, nes taip tik dar labiau demotyvuosite jį nevėluoti.

Jeigu vėluoja kitas asmuo

Ką daryti, jeigu kitas žmogus vėluoja? Geriausia būtų situaciją spręsti pačiam. Nesitikėkite, kad viskas išsispręs savaime. Nutarę, jog atėjo laikas tvarkyti santykius, pasinaudokite vienu iš pateikiamų sprendimo būdų.

• Jeigu susitinkate su vėluojančiuoju žmogumi, nuspręskite, kiek laiko planuojate jo laukti. Tarkim, susitarėte susitikti lygiai 14 valandą ir nusprendėte, jeigu jis vėluos, laukti 20 minučių. Pasibaigus nustatytam laikui ir vėluojančiajam nepasirodžius – ilgiau nebelaukite.
• Pasikalbėkite nuoširdžiai su vėluojančiuoju. Pasakykite, jog vėlavimas kenkia jūsų asmeniniams santykiams. Užuot vartoję įvardį „Tu,“ sakykite „Aš.“ Pavyzdžiui: „Aš nesusikaupiu darbui, kai vėluojama.“ Arba: „Vėlavimas vilkina nuostabų projektą ir griauna mūsų santykius.“

• Nepriekaištaukite vėluojančiajam. Tiesiog ramiu tonu pasakykite jam, kad vėlavimas tiesiogiai įtakoja darbą. Sakykite: „Aš mielai padėsiu tau susidoroti su skirtomis užduotimis, tačiau tu privalai nevėluoti.“ Arba: „Mes visi laikomės nustatytų terminų ir taisyklių, todėl norėčiau, kad ir tų jų laikytumeisi.“
• Niekuomet „neklijuokite“ vėluojančiajam pašaipių etikečių. Žmogus save vertina taip, kaip jį vertina kiti. Šaipydamiesi iš žmogaus, sumenkinsite jo savivertę. Verčiau elkitės atvirkščiai. Tiesiog pasakykite: „Netikiu, kad tu gali vėluoti?!“ Pasinaudokite šiuo paprastu patarimu ir įsitikinsite jo veiksmingumu. Nenorėdamas prarasti pasitikėjimo, vėluojantysis stengsis išlaikyti oponento suformuotą nuomonę.

Pradėkite nevėluoti

Prieš apsispręsdami daugiau nevėluoti, privalote savęs paklausti dviejų esminių klausimų: „Kam man to reikia?“ ir „Ar esu pasiryžęs keisti nusistovėjusius įpročius?“ Galbūt puikiai susidorojate su pavestomis užduotimis ir vėluodami? Paklauskite savęs: „Kodėl jums anksčiau nepavyko atsikratyti blogo įpročio – vėlavimo?

Specialistai teigia, jog turint konkretų tikslą ir stiprią motyvaciją atsikratyti vėlavimo yra įmanoma. Dar pabrėžia, kad taip pat svarbu žinoti – kuo save apdovanoti, kai pasieksite norimą rezultatą. Norėdami atsikratyti vėlavimo įpročio, svarbiausia – pripažinti, jog tai yra blogas dalykas. Nuoširdžiai savęs paklauskite: „Ar nesijaučiau blogai dėl visų neigiamų pasekmių, kurias man teko patirti vėluojant? Kiek kartų praleidau ir nepasinaudojau įspūdingomis galimybėmis, kurios manęs laukė?“

Negalvokite, kaip pasikeis jūsų dienotvarkė, jeigu liausitės vėluoti. Pakanka žengti mažus žingsnelius, kurie palaipsniui pakeis šį blogą įprotį.

• Nevėluokite taupydami energiją svarbiems darbams. Tikriausiai pastebėjote, pradėdami dienos darbus daugybę laiko skiriate mažiems, nereikšmingiems dalykams. Pavyzdžiui, kiekvieną rytą pusvalandį geriate kavą ir naršote internete. Pabandykite šį laiką sutrumpinti iki 10 minučių. Taip susikoncentruosite ties svarbia informacija, o ne ties beprasmiu naršymu internete. Šio įpročio tikslas – išmokti visus dalykus atlikti tuoj pat, neatidėliojant. Smegenys ims gauti signalus, jog kiekvienas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis nereikšmingas dalykas, turi būti atliekamas nedelsiant. Pamažu tai pradės veikti ir kitas gyvenimo sritis, o vėlavimas taps neigiamu reiškiniu.
• Kiekvieną dieną suvalgykite po žalią varlę! Kasdien atliekame daugybę užduočių, ir ne visuomet jos būna malonios. Patarimas: kasdien atlikite po vieną nemėgstamą užduotį, vertusią jus vėluoti arba atidėlioti. Ir nebandykite išsisukinėti sakydami: „Aš nežinau nuo ko pradėti“ arba “Ši užduotis man per sunki!“ Verčiau imkite ir iš vakaro susiplanuokite, kokias užduotis rytoj atliksite. Pabudę griebkitės darbų!

Ar teko kada vėluoti į oro uostą? Greičiausiai ne, nes priešingu atveju lėktuvas išskristų be jūsų. Taigi, apie kiekvieną susitikimą, pasitarimą ar pasimatymą galvokite kaip apie skrydį lėktuvu. Pagalvokite, jeigu neatvyksite laiku, visas procesas prasidės be jūsų. Juk jūs to visai nenorite. Tiesa?