Smegenys – vienas iš sudėtingiausių žmogaus organų. Jos atsakingos ne tik už informacijos priėmimą, apdorojimą, saugojimą bet ir už informacijos panaudojimą – atmintį. Apie smegenų veiklą ir atmintį pasakoja socialinių mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas.

Smegenys ir atmintis

Šiuo metu mokslininkai nėra tiksliai nustatę kokia smegenų dalis atsakinga už atmintį. Yra manoma, jog smegenys veikia kaip visuma. Sistema atsakinga už atmintį gali būti prilyginama kompiuterio kietajam diskui, kuris turi baigtinę apimtį. Vaikystėje mes informaciją įrašome analogine forma t.y. pamatome vaizdą ir įrašome, užuodžiame kvapą ir įrašome. Žmogui vystantis, keičiasi ir informacijos priėmimo būdai. Pamažu analogine forma saugomos informacijos kiekis sudaro tik labai nedidelę dalį. Taip turėdami tiek pat vietos sutalpiname vis daugiau informacijos.

Žmogaus atmintis yra susijusi su dėmesio koncentravimu. Paprastai žmogus vienu metu gali koncentruoti dalykus į septynis plius minus du dalykus. Tačiau kai esame pervargę mūsų dėmesio laukas susiaurėja iki dviejų, trijų dalykų. Kuo siauresnis dėmesio laukas tuo žmogui sudėtingiau iš ilgalaikės atminties ištraukti atminties schemas ir jas panaudoti. Įsivaizduokite, jog kiekviena atminties schema yra tarsi tinklas susijęs su kita schema. Kuomet žmogus prisimena vieną įvykį, jis netrukus prisimena ir kitą su tuo susijusį dalyką.

Atmintis dažnai siejama su neuronų skaičiumi smegenyse. Manoma, jog kuo daugiau jų yra smegenyse tuo greičiau informacija juda ir išsisaugo. Paprastai kiekvienas vaikas būdamas dviejų metų turi apie 10 milijardų neuronų. Vėliau neuronų skaičius padidėja iki 15 milijardų. Tačiau tai nutinka ne kiekvienam žmogui. Dabar mokslininkai laikosi nuomonės, jog neuronai žūsta ir neatsistato arba atsistato labai nežymiai.

Kaip veikia atmintis

Kiekvienas iš mūsų turime informacijos archyvavimo sistemą. Ji veikia pagal taip kaip mes susiejame dalykus savo galvoje. Pavyzdžiui, jums reikia atsiminti kokia yra Graikijos vėliava. Apie ką jūs galvojate ir kaip bandote prisiminti kokia tai vėliava? Kiekvienas žmogus tai daro individualiai.

Atmintis nėra fotografijos archyvavimo procesas, tai greičiau aprašymo archyvavimo procesas. Atmintis veikia kaip pasakojimo atkūrimo procesas. Ir pasakojimas dažniausiai priklauso nuo to kaip dabartiniu momentu žmogus galvoja apie save. Jeigu žmogus gerai galvoja apie save tuomet ir jo prisiminimai bus šviesesni, jeigu blogai – blogesni. Pagrąžinus praeitį gyvenimas tampa geresnis, nes praeities pakeisti negalime.

Trumpalaikės atminties paskirtis yra įvertinti ar priimama informacija yra reikalinga. Ir jeigu ji yra reikalinga, tuomet kartojimosi pagalba t.y. nuolatinio galvojimo metu tai perkeliama į ilgalaikę atmintį. Ilgalaikėje atmintyje informacija saugoma neribotą laiką ir gali būti naudojama esant būtinybei.

Lygybės ženklo tarp atminties ir proto dėti negalima. Yra tamprus ryšys tarp intelekto ir trumpalaikės atminties tačiau lygybės ženklo dėti negalima. Kuo didesnis intelektas tuo greičiau ir geriau žmogus valdo informaciją. Atmintyje informacijos yra daug, tačiau reikia mokėti ją valdyti. Viena iš atmnities savybių yra gebėjimas – intensyviai pamiršti. Kietasis diskas turi ribotą talpą, todėl neįsisavinta informacija, t.y. ta apie kurią žmogus negalvoja yra išmetama.

Gyvenimo būdas ir atmintis

Atmintį labai veikia gyvenimo būdas, stresai, pervargimas, mityba ir archyvavimo strategija. Svarbu kaip žmogus dirba su informacijos archyvavimu ir kaip ją apdoroja. Žmogus daugiau dirbantis su informacija ją labai gerai valdo, nei tas kuris rečiau su ja dirba.

Kuo žmogus save labiau vargina, tuo labiau apkrauna smegenis t.y. savo kietąjį diską, ir tuo prasčiau atsimena. Svarbu suprasti, jog vaistų pagalba kietojo disko talpos nepadidinsite, tik padėsite smegenims geriau funkcionuoti. Išplėsti atmintį įmanoma tik gerinant informacijos archyvavimo sistemų modulį. Tik nuo įvairių archyvavimo technikų priklauso kaip atsiminti daugiau informacijos. Kietasis diskas užsipildo maždaug iki 18 metų. Po šio laiko vietos daugiau nebeturime, tačiau sugebame atsiminti vis daugiau ir daugiau.

Saugokite atmintį

Norint gerinti atmintį reikia smegenims duoti informacijos. Žmogui naudinga domėtis sritimis kurios jam teikia malonumą. Taip jis pats be didelių pastangų įsimins daugelį dalykų. Susidurdamas su vis nauja informacija asmuo išmoksta ją valdyti, įsiminti, sisteminti ir reikalui esant panaudoti.

Intelektualinė veikla ir domėjimasis konkretų žmogų dominančia veikla skatina geriau kurti archyvavimo failus. Jeigu žmogus niekuo nesidomi, nevykdo jokios intelektualinės veiklos jo archyvavimo sistemos nėra ištobulintos, todėl jo atmintis veikia lėčiau.

Siekiant išsaugoti atmintį patartina spręsti kryžiažodžius. Šis būdas yra pats paprasčiausias, tačiau patarčiau nepersistengti. Kadangi darant tai specialiai dėl atminties, o ne dėl pomėgio taps vaistais. O vaistai niekada nėra malonu. Patarčiau žmonėms tiesiog turėti domėjimosi sritį – arba darbą, arba hobį. Žinoma, geriausiai kai darbas ir hobis sutampa.