Tu esi ne toks, koks manai, jog esi. Tu esi toks, kokios yra tavo mintys. Perskaityk šį teiginį dar kartą, kad įsigilintum į esmę. Juk viskas prasideda nuo idėjos, minties, kurios daug ką pasako apie jų šeimininką. Taigi, norint spinduliuoti optimizmu ir pasitikėjimu, o ne apatija ir vangumu, būtina keisti mąstymą.

Galvok tik pozityviai

Nuolat generuojant teigiamas mintis galima pasiekti stulbinančių rezultatų savo gyvenime. Tačiau labai dažnai mes galvojame ne teigiamai, o neigiamai. Pasak Napoleono Hillo, didžiausia žmogaus silpnybė yra įprotis pasiduoti kitų žmonių neigiamai įtakai. Taip užsisuka nepertraukiamas ratas. Pasąmonė jums net nesuvokiant ima visas jūsų mintis pritaikyti išorėje, ir jos tampa jūsų dalimi. Netgi dabar, kai skaitote šį straipsnį, jūsų pasąmonė generuoja teigiamas arba neigiamas mintis, kurios pamažu persismelkia į jus ir tampa jūsų nuotaikomis. Tai vyksta 24 valandas per parą. Tikriausiai pagaunate save galvojant: „Aš nesu kūrybingas,“ „Aš esu nelaimingas,“ „Aš esu vargšas,“ Aš sergu,“ „Man nuolat nesiseka.“ Taip bemąstant visos šios mintys tampa nuostatomis, kuriomis patys pradedate tikėti. Ir svarbiausia – daugelis tai daro nuolatos.

Vienas paprasčiausių būdų priversti jūsų smegenis generuoti teigiamas idėjas – pozityvių teiginių kartojimas. Galvodami apie teigiamus dalykus ir generuodami teigiamas mintis pradėsite keisti gyvenimą norime linkme.

Atlikite nesudėtingą pratimą. Atsikirpkite nedidelį kartono gabalėlį, kuris lengvai tilptų į kišenę. Tuomet užsirašykite keletą pozityvių teiginių. Pagalvokite, kokios yra dažniausios jūsų neigiamos nuostatos? Galbūt jūs nuolat sau kartojate, jog esate nelaimingi arba negalite būti laimingi? Tuomet šį teiginį parašykite iš teigiamos pusės. Pavyzdžiui: „Aš visuomet esu laimingas!“ Prisirašykite daugybę tokių teiginių ir nuolat su savimi juos nešiokitės. Kuomet pagausite save užplūstant neigiamoms mintims, išsitraukite jas ir perskaitykite. Dar svarbiau jas skaityti ne tik tuomet, kai galvojate neigiamai, bet ir kiekvieną kartą, kai tik prisimenate apie jas. Stovite eilėje, parduotuvėje – skaitykite; esate automobilių spūstyje – skaitykite; važiuojate troleibusu – skaitykite; laukiate restorane meniu – skaitykite; žingsniuojate gatve – skaitykite, skaitykite, skaitykite... Nuolat skaitykite, kol jūsų smegenys pradės pačios, be jūsų pagalbos, generuoti teigiamas mintis, ir tai taps įpročiu. Teigiamai galvodami padėsite savo smegenims suformuoti teigiamus įpročius, kurie pakeis jūsų mąstymą visam likusiam gyvenimui.

Negatyvizmo reiškiniai

Koncentruotis ties teigiamomis mintimis ne visuomet lengva, tačiau išsiugdyti pozityvų mąstymą visgi įmanoma. Tereikia žinoti, kokiomis neigiamomis minčių konstrukcijomis esate linkęs galvoti. Paprastai išskiriami šie neigiamo mąstymo modeliai:

· „Gyvenimas yra mėšlas“ – žmogus visur mato negatyvumą, blogį ir sukčiavimą. Jis niekuo nepasitiki ir kaltina aplinkinius. Pavyzdžiui: „Aš niekada negausiu to darbo, nes interviu atliekantis žmogus manęs nemėgo.“

· „Nepagrįstos įžvalgos“ – asmuo nuolat atlieka daugybę įžvalgų ir apibendrinimų, kurie labai dažnai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai labai destruktyvus požiūris, kuris paprastai iškreipia realią situaciją. Pavyzdžiui: „Jis labai išblyškęs ir pervargęs. Greičiausiai, vartoja narkotikus.“

· „Man nelemta“ – taip mąstantis žmogus galvoja, jog nieko gero jo gyvenime nenutiks. Tai dažniausiai sutinkamas ir tikriausiai pats pavojingiausias neigiamo mąstymo modelis. Asmuo net neleidžia sau pagalvoti, jog jis nusipelnė gerų ir teigiamų dalykų savo gyvenime taip tik patvirtindamas šią nuostatą. Pavyzdžiui: „Aš niekada neturėjau ir niekada neturėsiu pakankamai pinigų gyvenime, nes man tiesiog nelemta.“

· „Neigiama aura“ – dažniausiai tokį modelį naudoja nepasitikintys savimi asmenys. Jie mano, jog visi aplinkiniai apie juos galvoja tik neigiamai. Pavyzdžiui: „Jis/ji mano, jog aš esu kvailas. Reikia daugiau su juo/ja nebendrauti.“

· „Jeigu tik...“ – pabaigą sugalvojame kiekvienas savo. Dažniausiai asmenys puikiai žino, ką privalo daryti, jog jų gyvenimas pagerėtų ar pasikeistų, tačiau retai imasi iniciatyvos atidėliodami ir palikdami viską ateičiai. Pavyzdžiui: „Žinau, jog galiu įstoti į universitetą, tačiau dabar esu per daug užsiėmęs kitais darbais; padarysiu tai kitais metais.“

· „Emocijų įkaitas“ – kuomet emocijos kontroliuoja asmenį ir tiesiogiai atspindi jų suvokiamą tikrovę. Pavyzdžiui: „Jaučiuosi neturintis kompetencijos atlikti šią užduotį; vadinasi, esu nekompetentingas.“

· „Tai tik mano kaltė“ – asmuo linkęs kaltinti save dėl visų blogų dalykų, vykstančių jo gyvenime, ir visiškai nepastebi gražių ir teigiamų įvykių. Pavyzdžiui: „Tai, kad jis/ji mane paliko – tik mano kaltė.“

· „Jie visi neteisūs“ – taip dažnai galvoja asmenys, kurie mano, jog vienintelis teisingas būdas atlikti darbą – jų būdas. Pavyzdžiui: „Jis nemoka tinkamai paruošti ataskaitos; pasiliksiu po darbo ir pats viską paruošiu.“

Keiskite mąstymą

Pirmas žingsnis – pripažinkite, jog turite problemą

Daugelis žmonių linkę gyventi su savo problemomis užsisklendę savyje, niekam nieko neprasitardami. Jeigu manote, jog neturite problemos, tuomet nieko ir nedarykite. Tačiau, jeigu mąstote, jog nesate patenkintas savo gyvenimu – laikas prisipažinti, jog turite problemą. Paprastai daugelis problemų išsisprendžia uždavus sau vieną pagrindinį klausimą: „Koks yra mano požiūris į gyvenimą?“

Antras žingsnis – atpažinti, kada pradedate galvoti neigiamai

Paprastai žmogaus mintys priklauso nuo to, ką jis gyvenime veikia. Pavyzdžiui, žmogus, kuris jaučia pasitenkinimą savo darbu, generuos teigiamas mintis. Tačiau tas pats žmogus gali generuoti ir neigiamas mintis, jeigu jam nesiseka antros pusės paieškose. Taigi, gebėjimas atpažinti ir sugauti neigiamas savo mintis padės jas pakeisti.

Trečias žingsnis – pakeiskite neigiamas mintis teigiamomis

Paprastai žmogus taip greitai nori pakeisti savo neigiamas mintis teigiamomis, jog po kelių nesėkmingų bandymų ima ir pasiduoda. Šis procesas trunka ilgiau. Privalote leisti neigiamoms mintims išgaruoti pamažu. Vienas geriausių būdų pakeisti neigiamas mintis teigiamomis – atlikti pratimą. Kai tik pagausite save galvojant neigiamai, nieko nelaukę pamąstykite apie dalykus, kuriuos jūs puikiai sugebate atlikti. Pavyzdžiui, pradėję galvoti, kaip blogai, jog kelis mėnesius ieškote darbo, pradėkite mąstyti, koks puikus specialistas esate, ir kad jūsų asmeninės savybės padės jums surasti darbą. Kiekvieno žmogaus požiūris į gyvenimą skiriasi priklausomai nuo to, apie ką kiekvieną dieną galvojame. Jeigu kasdien galvoje sukasi mintys, jog jūsų gyvenimas gražus, tuomet pastebėsite tik gražius dalykus. O jeigu manote, jog gyvenimas pilkas, tada ir matysite pilkas spalvas. Labai paprasta – tereikia pakeisti mintis, ir visa jus supanti aplinka pasikeis.

„Primum esse“ direktorė Solveiga Grudienė atvirai pasakoja apie teigiamą ir neigiamą žmonių mąstymą. Psichologė pateikia prielaidas, kodėl žmonės linkę į negatyvizmą.

Žmonės linkę mąstyti negatyviai

„Taip jau susiklostė, kad priežasčių galima rasti daug kur: krikščionybėje, kuri akcentuoja prigimtinę nuodėmę, kaltę ir dievobaimingumą (o baimė ir kaltė – tikrai ne pozityvaus mąstymo prielaidos); konkurencinėje visuomenės sanklodoje, kur nuolat skatiname vieni kitus ir patys save lygiuotis į tuos, kuriems geriau sekasi, kurie kažko pasiekė, juos pasivyti ir pralenkti – tai sąlygoja nuolatinį nepasitenkinimą, nes visada rasime dar ką nors, ko nepralenkėme.

Yra žmonių, kurie savo dvasinio tobulėjimo kely yra pasiekę tokią būseną, kad į viską žiūri pozityviai. Bet tikrai nebūtina kiekvienam iš mūsų tokį lygį pasiekti, kad jaustume laimę ir gyvenimo džiaugsmą. Kita vertus, neigiamos emocijos ir neigiamos mintys – natūrali mūsų gyvenimo dalis. Juk yra situacijų, kur mums kažkas nepatinka, kai mums kas nors nesiseka ir mes ant savęs supykstame... Svarbu, kad bendras santykis būtų teigiamų minčių naudai. Ir kad galėtume pasakyti, jog „yra dalykų, kurie manęs nedžiugina ir man nepatinka, tačiau aš vis tiek jaučiuosi laimingas.“

Problema yra ta, kad šiandien mūsų visuomenėje vyrauja negatyvus mąstymas, sąlygojantis negatyvias emocijas, nuo ko mes dar labiau susitraukiame, užsidarome, matome pasaulį tamsiomis spalvomis... Taip patenkame į užburtą ratą – fiksuojamės daugiau ties neigiama informacija, esame linkę nureikšminti teigiamus signalus galvodami: „Vis tiek tai tuoj baigsis.“ Tada blogiau jaučiamės, tada negatyviai galvojame...

Įmanoma šį ratą sustabdyti. Pradėti galima nuo mažų dalykų: nuo gero žodžio artimam žmogui, nuo šypsenos vaikui, nuo bandymo ilgiau pasidžiaugti teigiamais dalykais ir nuo konstruktyvaus požiūrio į neigiamus dalykus. Kita vertus, ne tokia neigiama patirtis gali mus daug ko išmokyti.“

Kaip pakeisti mąstymą?

„Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad viskas – savijauta, nuotaika, elgesys – prasideda nuo minties. Kaip mes sugalvosime, taip ir pasielgsime, kokį minties impulsą suformuosime, tokia ir bus nuotaika. Kiekvienas iš mūsų prisimename kokią nors situaciją, kuomet kalbant apie tą patį įvykį galėjome jausti visiškai priešingas emocijas. Pavyzdžiui, jeigu vaikas laiku negrįžta iš draugo namo ir neatsako į telefono skambučius, mūsų galvoje greitai kyla visa eilė baimingų minčių, nuo kurių pradedame jausti nerimą, baimę, pyktį... O kai grįžęs vaikas papasakoja, jog pakeliui padėjo senai močiutei parsinešti pirkinių krepšį į namus – juo didžiuojamės ir džiaugiamės. Faktas tas pats – vaikas laiku negrįžo namo.

Kai žmogus pavargsta nuo negatyvo, kai pradeda šlubuoti jo sveikata ir tradiciniai gydymo metodai neduoda norimų rezultatų, tada kas nors iš šalies pasako, kad daug kas priklauso nuo mūsų minčių. Kai kurie tai išgirdę susimąsto, pradeda save stebėti ir kai ką atranda, ko anksčiau nepastebėjo. Iš tiesų, pakanka įdėmiau pasiklausyti, ką mes kalbame, kur dedame akcentus, kokius žodžius naudojame... Vieni iš mūsų gali būti laikomi optimistais, kiti – pesimistais (nors dažniausiai jie save vadina realistais).

Jeigu mums kilo mintis, kad norime keisti savo mąstymą, verta bandyti sustabdyti negatyvių minčių vadovavimą mums. Spontaniškai kilus neigiamai minčiai (nes galvoti taip esame įpratę) reikia pasakyti sau „Stop!” ir paklausti savęs – „Ar iš tiesų taip yra? Ar iš tiesų viskas taip blogai? Ar tikrai šioje situacijoje nėra nieko, kas būtų pozityvu?“ Dažniausiai į daugumą šių klausimų atsakymas bus neigiamas, nes visose situacijose yra ir gero, ir blogo. Ir mes galime tai atrasti. Aišku, tik su viena sąlyga – jeigu būsime sąžiningi patys sau ir tikrai norėsime sustabdyti tą užburtą negatyvaus mąstymo ratą.“

Būkite atkaklūs

„Jeigu žmogus daug metų (o kai kurie – nuo pat ankstyvos vaikystės) gyveno su nuostata „kas čia dar blogesnio gali nutikti?“ – jam tikrai nepavyks per vieną dieną pradėti džiaugtis, kad „išaušo dar viena diena.“ Negatyviam mąstymui susiformuoti buvo mestos kryptingos mūsų tėvų, pedagogų, mūsų pačių pajėgos. Norint pakeisti situaciją, reikia nė kiek ne mažiau kryptingų pastangų. Mes, žmonės, esame gana inertiškos būtybės: prie ko esame pripratę, taip ir linkę elgtis. O mąstymas – daug gilesnis mūsų asmenybės sluoksnis. Tad jo keitimas vyksta daug sunkiau.

Tiesa, yra situacijų, kuomet mąstymas, požiūris į gyvenimą pasikeičia žaibiškai. Deja, dažniausiai tai susiję su kokiais nors sudėtingais išgyvenimais: netektimis, ligomis, praradimais... Kiekvienas esame girdėję ar skaitę istorijų, kai žmonės įvardija, jog jiems reikėjo susirgti, kad suprastų, kaip myli gyvenimą, kad pamatytų pasaulio grožį... Gaila, jog tam, kad pradėtume džiaugtis gyvenimu, reikia patirti kažką tikrai skausmingo.“

Iš vienos pusės, galima sakyti, kad noras nesustoti pasiekus tikslą – visuomenės progreso variklis, tačiau labai svarbu, kokie yra žmogaus motyvai. Svarbu pažvelgti iš konkretaus žmogaus laimės konteksto – ar tikrai jis jaučiasi laimingesnis kai ką pasivijęs ar pralenkęs? Daugiau pinigų, didesnis namas, prabangesnė mašina... Kieno sąskaita? Dažnai... sielos ramybės.

Juk tas, kurio siela rami, tikrai nepuls ko nors vytis ar lenkti. Jis sau ir kitiems užduos klausimą: „O kam šito reikia?“ Ne veltui pasauliniai tyrimai rodo, jog laimingiausi yra neturtingųjų šalių žmonės – kubiečiai, Lotynų Amerikos šalių gyventojai...