Įdomu, kaip dažnai susimąstote, ar esate laimingi? Kartais mums atrodo, kad ši savijauta yra per didelė prabanga, o gal apskritai utopinė, tik įsimylėjusiems Holivudo filmų herojams būdinga būsena. Rodos, svarbu tik nesirgti, o toliau jau kaip Dievas duos. Tačiau psichologai tvirtina, kad emocinė ir psichologinė gerovė yra kur kas daugiau, nei ligų nebuvimas...

Jei nesergu, ar esu psichologiškai sveikas?

Pabandysime išsiaiškinti, kas apskritai yra psichinė sveikata. Pasirodo, Pasaulio sveikatos organizacija psichinę sveikatą apibūdina kaip emocinį ir dvasinį atsparumą, leidžiantį patirti džiaugsmą ir ištverti skausmingus gyvenimo įvykius. Tai teigiamas gėrio jausmas, skatinantis pasitikėti savimi ir kurti ryšius su kitais žmonėmis. Kaip matome, tai kur kas daugiau, nei ligų nebuvimas. Ir, ko gero, pakankama priežastis pradėti rūpintis ne tik savo kūnu, bet ir emocine gerove. Žinoma, jeigu tik netikite laimės utopija...

Kaune mūsų kalbinta privačiai konsultuojanti psichologė Edita Kuogienė teigia, kad šiais laikais išvengti streso, įtampos ir nerimo praktiškai neįmanoma, todėl sunku nuolat būti emocinėje bei dvasinėje gerovėje, ir atrodyti stipriu. Beje, pastarasis įvaizdis – buvimas stipriu – mūsų visuomenėje dažnai suprantamas labai stereotipiškai: kaip nieko nejaučiantis, pernelyg į aplinką nereaguojantis, nepasiduodantis emocijoms žmogus. Psichologų nuomone, tokie stereotipai jau seniai atgyvenę ir yra išties neteisingi, tačiau vis dar gajūs mūsų aplinkoje.

Visi jausmai yra geri

Tačiau specialistai nepaliauja kartoti, jog tai, kad mes jaučiame labai skirtingus jausmus – ir malonius, ir sunkiai pakeliamus – yra visiškai normalu. Negalima jausmų skirstyti į teigiamus ir neigiamus, gerus ar blogus – visi jie žmogui yra be galo naudingi. Sveikiau yra neslėpti, „nenuryti“ jų, bet išreikšti visuotinai priimtina forma: užuot kalbėjus pakeltu tonu, nepamiršti mandagaus elgesio taisyklių, nebėgti nuo nepageidaujamų emocijų pasineriant į alkoholį ar narkotikus, valgymą ar darbą.

„Emocijas reikia išjausti, o ne išveikti,“ – teigia psichologė E. Kuogienė. Išjausti jausmus – tai pasakyti sau, ką jauti, ir su tuo jausmu tiesiog pabūti.

Rodos, kažkas neįprasto, ar ne? Tačiau kartais tai padaryti yra be galo sunku ar nemalonu. Specialistė šią būseną lygina su šokimu į šaltą vandenį. Nebėgant nuo jausmų pamažu jie ima slūgti, sklaidytis, ir ateina palengvėjimas. Galiausiai šią seką papildo ir pasitenkinimo savimi būsena, kad neleidome sau pasiduoti, nepasidavėme nepageidaujamiems jausmams...

Emocinė būsena nėra pastovi

E. Kuogienė tikina, kad emocinė savijauta nėra pastovi būsena. Ilgą laiką būti tos pačios nuotaikos neįmanoma. Kiekviena stresinė situacija ar kokia kita psichologinė trauma veda į vieną iš dviejų išeičių – progresą arba regresą. Pirmuoju atveju žmogus sustiprėja ir pasijunta sugebantis ištverti, antruoju – palūžta. Labiausiai tai priklauso nuo to, koks žmogus buvo prieš stresinę situaciją, kokį psichologinį imunitetą traumoms bei stresams įgijo. Psichologai vieningai tvirtina, jog drąsus žmogus yra tas, kuris nebijo pripažinti, kad kartais būna silpnas. Nes tik pripažinus tai atsiranda galimybė savo silpnąsias vietas paversti stipriosiomis.

Kur dėti psichologinį diskomfortą?

Kai susergame kūno ligomis, jaučiame žūtbūtinę pareigą pasirūpinti savimi ir keliaujame tiesiai pas gydytoją. Tačiau emocines kančias dažniausiai paliekame savaeigiam procesui, bandydami iškentėti ar gydytis patys su mintimi, kad savaime praeis. Tačiau ne visada praeina, o ilgalaikis psichologinis diskomfortas perauga į rimtus psichinius negalavimus, kuriuos, tyrimų duomenimis, taip pat dažniausiai gydomasi vaistais. Deja, vaistai, jeigu tokių sutrikimų priežastys yra psichologinės, negelbėja. Todėl pravartu kreiptis pagalbos į specialistus ne tik fiziškai sunegalavus.

Mūsų kalbinta psichologė džiaugiasi, kad didėja ir psichologinės literatūros poreikis, kas taip pat skatina žmonių psichologinį sąmoningumą. Skaitome vis daugiau psichologinių knygų, straipsnių, atsiranda vis daugiau įvairių paskaitų, mokymų, o tai skatina savęs pažinimą.

Sunkumai tarsi akmenys

Jeigu savo gyvenimo sunkumus palygintume su akmenimis, tai su šia metafora derėtų pridurti, kad su kiekvienu pakeltu nešuliu žmogus treniruoja savo vidinius dvasinius raumenis. Jeigu žmogui jo gyvenimo sunkumai atrodo nepakeliami, jis nuo jų palūžta. Psichologė siūlo receptą: išjauskite savo jausmus nuo jų nebėgdami: kilnokite savo akmenis ir stiprėkite, o susidūrę su nepakeliamais sunkumais ieškokite pagalbos. Juk dviese pakelti akmenį kur kas lengviau...

Sakoma, laimės jausmas – vidinė būsena, mažai priklausanti nuo išorinių aplinkybių. Kad nesijaustum nelaimingas, reikia labai daug – geresnės mašinos, garantuotų pajamų, lieknesnės figūros ar puikesnio vyro, o kad pasijustum laimingas, reikia labai nedaug – šypsenos, gražaus saulėlydžio, skanių ledų ar kvepiančios gėlės. Tačiau iš tiesų laimingas yra ne tas, kuris turi viską, ko nori, bet tas, kuris džiaugiasi tuo, ką turi!