Mes daugybę kartų siekiame įgyvendinti savo svajones, tačiau jau po kelių nesėkmingų bandymų imame ir pasiduodame. Kad neskaudėtų širdies, įtikiname save, jog mums to ir nereikia. Susikuriame įvairių sudėtingų teorijų apie nelygybės prigimtį ir kuklumo privalumus, visiškai pamiršdami prigimtinį atkaklumą. Kaip jį ugdyti siekiant savo tikslų, pasakoja sėkmės mokytojas – Algirdas Karalius.

Atkaklumas – įgimta savybė

„Visi gimstame atkaklūs. Tačiau visuomenė, aplinka, kurioje augame, mūsų įgimtą atkaklumą slopina... Atkaklumas – žmogaus gebėjimas siekti užsibrėžtų tikslų. Jį reikia ugdyti nuo mažų dienų.

Neseniai su vaikais vaikštinėjau parke. Vaikai, pastebėję kelio ženklą, pradėjo mėtyti į jį sniego gniūžtes. Pirmasis kartas sūnui buvo nesėkmingas. Tuomet pasakiau: „Sūnau, nesustok mėtyti gniūžčių, kol nepataikysi!“ Mačiau, kaip kiekviena nesėkmė suteikia vaikui entuziazmo. Suskaičiavau... sūnus metė šimtą gniūžčių, kol galiausiai pataikė. Paklausiau jo: „Ką daryti, jeigu iš pirmo sykio nepasiseka? „Niekada nepasiduoti!“ – atkirto vaikas. Tai rodo, jog vaikai turi įgimtą atkaklumą. Tačiau laikui bėgant svarbų vaidmenį vaikų atkaklumo ugdyme vaidina mokykla, kuri slopina jį. Žmogui įteigiama, jog reikia būti tokiam kaip visi – nieko nenorėti, nieko nesiekti. Jeigu bandome ir mums nepasiseka, visuomenė skanduoja: „Esi negabus!” Tuomet suaugę, patyrę keletą nesėkmių, daugiau nebebandome... Užduotis viena – ne ugdyti, o atgaivinti prislopintą atkaklumą“.

Atgaivinkite atkaklumą

„Yra trys pagrindiniai etapai, padedantys atgaivinti primirštą atkaklumą. Pirma, reikia pasirinkti tinkamą tikslą kaip viršūnę. Statistika teigia, kiekvienoje srityje tiktai 3% žmonių įkopia į pačią viršūnę, 17% – sustoja ties viduriuku, ir 80% – nesistengia įkopti. Dauguma daro didžiausią klaidą – pasirenka tą viršūnę, kurioje daugiau pinigų, šlovės. Nederėtų pamiršti itin svarbaus dalyko – Talento! Jis lemia daugiau kaip 50% visos sėkmės. Taigi, reikia rinktis tą talentą, kurį jautiesi turįs. Labai svarbu žinoti savo talentus. Juos galite atpažinti vadovaudamiesi vidine intuicija. Nors draugai, šeima sako: „Nereikia“, „Neik“, „Nedaryk“, – reikia klausytis intuicijos. Tačiau dauguma klysta, nes kopia į viršūnę ne dėl savęs, o dėl kitų, bijodami išsiskirti iš minios. Svarbu – įsisąmoninti, jog reikia judėti ta linkme, kur jaučiatės esąs stipriausias, o ne ta, kuria juda visi, kuri, anot kitų – „madinga“... Tik toje srityje ir slypi žmogaus talentas!

Antra, svarbu nugalėti visas kliūtis. Reikia nebijoti kristi ir vėl stotis. Kad pasirinktumėte patinkančią viršūnę, sugebėkite pasakyti – „NE“ kitoms viršūnėms. Yra žmonių, visai nekopiančių į viršūnes. Yra tokių, kurie lipa į visas ir patiria fiasko. Dabar daugybė literatūros moko sakyti – „TAIP“. Tačiau žodis „NE“ – daug svarbesnis! Jis padeda atsirinkti. Aplinkui tiek daug pagundų, kad imame ir pasiduodame joms. Pavyzdžiui, kažkas pakvietė į vakarėlį, mums nepatogu atsisakyti, todėl sutinkame dalyvauti. Kad taptumėte sėkmingi, išmokite sakyti „Ne“ daugeliui pagundų. Sakykite „Ne“ antraeiliams ir nereikšmingiems dalykams, o ne pagrindinėms svajonėms. Išdrįskite sakyti „Ne“ sau ir kitiems. Nes sakydami „TAIP“ antraeiliams dalykams, savo pagrindinį tikslą nustumiame į antrą planą. Tarkim, dažnas sakome „TAIP“ darbui ir „NE“ – savo vaikams. Neįtikėtina!

Trečias ir pats svarbiausias dalykas – džiaugtis pačiu procesu. Labai dažnai kopiame į viršūnes savo valios pastangomis ir nesimėgaujame pačiu procesu. Nepasisekus arba jau pasiekę tikslą, puolame kopti į kitą viršūnę. Patys geriausi alpinistai mėgaujasi pačiu kopimo procesu net tuomet, kai nepavyksta!”

Atkaklius sunkumai įkvepia

„Atkaklūs žmonės turi ilgalaikius tikslus. Jie pasiryžę nugalėti visas kliūtis. Krizės juos skatina, mobilizuoja. Jų akys dega! Jiems tai – dar viena galimybė. Atkakliausieji elgiasi kaip tikri kariai. Kai daugelis jau pasiduoda ir nuleidžia rankas, jie žengia pirmyn. Neatkaklūs neturi jokių tikslų. Jie savo gyvenime mato tik kliūtis, nenori nieko keisti. Tai, kaip žmonės reaguoja į sunkumus, parodo, ar ilgai juos lydės sėkmė.

Daugelis žmonių gyvena patogų gyvenimą nenorėdami atsisakyti komforto. Paprasčiausiai jie bijo iššūkių. Atkakliausieji – kasdien kovoja su jais. Mes visi esame kovotojai iš prigimties, tačiau ne visi norime kovoti. Galite įsivaizduoti, daugelis sporto centrų išsilaiko iš nevykėlių. Dauguma tik nusiperka abonementą į sporto klubą – ir jame nesilanko. Tokių žmonių apie 80%!

Visuomenėje gaji nuomonė, jog labai sunku kažką keisti savo gyvenime. Ką tai reiškia? Kas taip pasakė? Pats žmogus! Viskas yra lengva. Norit sustabdyti tą užburtą ratą? Sėskite prie stalo ir parašykite laišką sau, kad gyvensite kitaip. Tai nesunku padaryti. Patikėkit, mesti rūkyti – nepaprastai lengva! Nedėkite cigaretės į burną – ir nerūkysite. Tačiau žmonėms patinka žaidimas, patinka sėdėti, graužtis ir gailėtis, jog negali pakeisti susiklosčiusios situacijos...“.

Pažadinkite atkaklumą

„Galima išskirti dvi pagrindines strategijas, skirtas atkaklumui stiprinti. Pirma, tinkanti nedaugeliui žmonių – peržengimas diskomforto zonos. Tiesiog reikia sudeginti visus tiltus, nepaliekant galimybės sugrįžti atgal. Tarkim, jeigu dirbate nemėgiamą darbą, pradėkite ieškotis to, kuris teiktų malonumą. Norite išmokti užsienio kalbą? Išvažiuokite į kitą šalį – išmoksite! Tik išgyvenęs stresą žmogus mobilizuojasi ir pradeda veikti. Kai kam tai gali pasirodyti per daug drastiška, todėl darykite tai pamažu. Nuolatos išmesdami save iš komforto zonos, stiprinsite atkaklumą.

Antra, vadinamoji Kaizen strategija – nuolatinis tobulėjimas nedideliais žingsniais. Norint išsiugdyti atkaklumą, žmogui reikia įrodymų, kad jam pasiseks. Vadovaujantis šiuo principu, siūlau pradėti nuo mažesnių tikslų. Užsibrėžkite nedidelį tikslą ir būtinai jį pasiekite. Pasiekę pirmąjį, nusistatykite dar vieną – šiek tiek didesnį. Taip po truputį didinkite krūvius lyg bėgdami krosą. Reikia treniruotis pamažu, pradėti nuo trumpų distancijų.

Taip pat būtina ugdyti valią mokantis įveikti sunkumus. Po Antrojo pasaulinio karo iš Europos į Ameriką plaukiančius laivus dažnai susprogdindavo minos, esančios vandenyne. Mokslininkai bandė atsakyti į klausimą: „Kodėl katastrofų metu mirdavo daugiausia jaunų žmonių?“ Išvada tokia: jauni žmonės nėra gyvenime patyrę sukrečiančių įvykių. Išliko tie, kurie jau buvo pajutę išgyvenimo kartėlį“.

Mėgdžiokite atkakliuosius

„Atkakliais gimstame visi, o bejėgiais tampame. Jeigu turite galimybę – mokykitės iš pačių geriausių; studijuokite pas juos, tapkite jų kolegomis, draugais. Jei tokios galimybės neturite, vis tiek siekite geriausių rezultatų, analizuodami ir stebėdami, kaip tai daro jie. Lygiuokitės ne į vidutinybes, bet į pačius geriausius savo srities žinovus.

Žmogus gerausiai mokosi modeliavimo principu, kuomet kartojami veiksmai. Pirmasis modeliavimo etapas – mėgžiojimas. Antrasis – įsijautimas. Jis turi būti toks gilus, jog net pamirštumėte, kad mėgdžiojate. Trečiasis – analizavimas, ką mėgdžiodamas darote kitaip. Taip didinsite savo atkaklumą. Pavyzdžiui, sportuodamas su Linu Kričiala, aš kvėpuoju taip, kaip jis, sportuoju taip, kaip jis. Tuomet mano treniruočių kokybė gerėja.

Analizuodami atkaklius žmones, mokslininkai priėjo išvados – visi jie koncentruodavo dėmesį į tris dalykus:

Pirma – koncentruoja dėmesį į savo elgesį. Tarkim, norėdami sportuoti, pradėkite daryti pratimus. Antra – suvokia, koks elgesys yra neteisingas. Pavyzdžiui, pradėjus sportuoti, negalima persivalgyti, tinginiauti. Trečia – visi sėkmingieji iš anksto suplanuoja, kaip elgsis silpnumo akimirkomis. Tarkim, žino, kad sportuojant ateis diena, kai nebus motyvacijos ir jie „apsivalgys“. Tokią dieną reikia iš anksto suplanuoti. Tuomet nesigraušite, jog nukrypote nuo tikslo.

Atkaklumo bruožas slypi kiekviename iš mūsų. Tačiau tik stipriausieji sugeba jį ištempti į dienos šviesą ir panaudoti tikslų siekimui. Svarbiausia – mokykitės atgaivinti atkaklumą. Pasirinkite tinkamas viršūnes. Būkite atsargūs – neugdydami atkaklumo, priklausysite vidutinybėms. Juk jūs to nenorite?!“

Konsultavo sėkmės mokytojas – Algirdas Karalius.