Žmogus – iš prigimties biologinė būtybė. Kiekvienas iš mūsų turime neribotų galimybių bei vidinį potencialą, kurį belieka sužadinti. XXI a. mokslas privalo dėti visas pastangas, kad padėtų sužadinti anksčiau net neįsivaizduotus žmogaus vidinius gebėjimus. Vienas iš būdų, padėsiančių greičiau įsisavinti gaunamą informaciją – greitasis mokymasis arba dar vadinamas supermokymusi (superlearning). Apie jo metodus ir taikymą praktikoje pasakoja teologas, asmenybės ugdymo bei greitojo mokymo lektorius – Tomas Girdzijauskas.

Žinios yra būtinybė

Žmogus, kad įsisavintų žinias, sudarytas lyg iš dviejų dalių: nervų sistemos (lyg žinių talpyklos) ir kūno apvalkalo (somatinės sistemos). Mokymasis yra reikalingas nervų sistemos žadinimui, aktyvinimui ir turinio struktūravimui. Panašiai kaip žemė tampa derlinga tik ją įdirbant – taip ir su mokymosi procesu. Jis padeda sužadinti didžiulį, tiesiog neribotą žmoguje slypintį potencialą. Taip „tvarkant“ žinias, duomenis, informaciją nervų sistemos talpykloje kuriama nauja kokybė – žmogiškumas. Gamta duoda bazę – organizmą, kūną su daugybe galimybių, o mūsų pareiga – jas sužadinti, sukurti aukštesnę, papildomą vertę.

Išsivysčiusiose šalyse, kur mokymasis turi gilias tradicijas, vaikai lavinami nuo mažų dienų. Tai atsiperka daugybę kartų. Tyrimai rodo, kad lavinimas atsiperka mažiausiai pusantro karto. Taigi, jeigu į mokymosi sistemą investuotume milijoną, pelnas būtų pusė milijono. Žinoma, ne mažiau svarbu ir pačios žinios: kokios kokybės, kokia tvarka jos dėstomos, kokia metodika naudojama.

Lytis – svarbus faktorius

Greitojo mokymosi metodų atžvilgiu nuo lyties priklauso, kokia informacija ir kaip ji privalo būti pateikta. Merginos mokslams yra imlesnės, nei vaikinai. Ypač tai išryškėja vyresnėse klasėse: mergaičių pažymių vidurkiai žymiai geresni. Dėl šios priežasties berniukai jaučiasi blogai, lyg slopinami. Berniukai nuo mergaičių pirmiausia skiriasi tuo, jog jie turi būti lavinami per abstrakčias sąvokas ir struktūras, schemas, strategijas bei dėsnius. Štai kodėl šachmatais dažniausiai žaidžia vyrai, o ne moterys. Berniukams būtina pirmiausia matyti bendrą piešinį. Tik paskui jie pereina prie detalių. Jeigu atėjęs į algebros pamoką vaikinukas nesupranta bendro konkrečios pamokos konteksto, matematikos istorijoje, praktiniame taikyme – tuomet jis mokysis nenoriai, nemotyvuotai. Bet jeigu paaiškinsime, jog tai, ką jis sprendžia, yra tik tam tikros veiksmų sekos elementas, tuomet vaikinukas puikiausiai viską supras ir mokysis su malonumu. Merginoms priešingai: joms dažniausiai nebūtinas bendras piešinys, jos iškart galvoja apie realų taikymą, todėl mergaitėms reikia skirti konkrečias užduotis. Merginoms ypač svarbios detalės ir smulkmenos, jos mėgsta kruopštų darbą.

Berniukų ir mergaičių biologiniai pojūčiai yra visiškai skirtingi. Moterų sensorika leidžia pastebėti smulkiausias detales, o vyrai dažnai nepastebi daiktų, padėtų jiems priešais nosį – jie pirmiausia ieško daiktų savo minčių žemėlapyje. Visi šie faktai liudija, jog mergaitės ir berniukai turi būti ir lavinami skirtingai. Būtent taip lavinami elitiniai kariai bei pavyzdingos merginos.

Kaip sužadinti mokymąsi?

Norint sužadinti mokymosi procesą, svarbiausia – mąstyti pozityviai ir būti geros nuotaikos. Kai žmogus gerai nusiteikęs, jo nervų sistema atvira ir labai imli priimti reikiamą informaciją. Jeigu asmuo susierzinęs, piktas, nervų sistema užsidaro (pavyzdžiui, pajėgi įsiminti duotą informaciją tik 10 proc). Tuomet kad ir kaip besistengtume įsiminti reikiamą informaciją, trokštamo rezultato vis tiek nesulauksime. Tai žinoma iš optinės regos aprėpties tyrimų žmogui skaitant.

Informacijos įsiminimas susijęs ne tik su nervų sistema, bet ir su širdies darbu. Širdis – ne tik kraują pumpuojantis organas, bet ir troškimų, norų, motyvų organas. Taigi, širdis – emocinis organas, per pojūčius priimantis į save visą informacinę medžiagą. Tai, ką studijuojame, širdis priima kaip galutinį pojūtį: skausmą ar malonumą. Mokymasis remiasi penkiais pojūčiais: klausa, rega, uosle, skoniu ir lytėjimu. Mokymosi procesas – tai įspūdžių, vaizdų įėjimas per tuos penkis kanalus į žmogaus vidų. Tai ne tik skaitymas, bet apskritai įvairių rūšių virpesių, informacijos, energijos patekimas. Ir tai keičia žmogaus vidų.

Daugeliui žmonių žinių įsisavinimas priimtinesnis per vieną ar kelis iš penkių turimų kanalų. Vienam būtina girdėti, kitam svarbu skaityti, trečias mokymosi metu turi pats pasakoti arba dainuoti, kad geriau suprastų medžiagą, ketvirtas turi liesti, o penktam būtina atlikti fizinius veiksmus. Greitasis mokymasis ir skiriasi nuo kitų tuo, jog čia būtina išjudinti visus penkis pojūčius. Taip pat svarbu, kad žmogus neužgniaužtų savo jausmų ir nebūtų susirūpinęs. Priešingu atveju, nervų sistema bus prislopinta. Žmogus negirdės reikiamos informacijos, jeigu jo mintys bus nukreiptos kitur.

Priversti žmogų klausytis neįmanoma! Klausomasi tik savo noru ir susitelkus. Tai turi būti duota iš vidaus. Tam, kad žmogus ne girdėtų, bet klausytų, pirmiausia jis privalo atverti širdį. Žmogus turi būti gerai nusiteikęs. Tuomet jis bus aktyvus, dėmesingas iš vidaus. Taigi, yra žmonių, kurie sunkiai įsimena teikiamą informaciją, nes nemotyvuoti. Dar blogiau, jei toks žmogus pradeda galvoti, kad yra negabus. O yra ir tokių, kuriems pakanka tik užuominos – ir jau rodo didelius rezultatus, taikydami įgytas žinias. Tai tiesiog vidinis žmogaus imlumas, kurio prievarta neatversi.

Kita svarbi greitojo mokymo paslaptis – norint padidinti imlumą, tereikia pradėti sportuoti. Fizinis krūvis suaktyvina ne tik raumenis, bet ir centrinės nervų sistemos aprūpinimą krauju bei deguonimi. Jeigu žmogus per mažai sportuoja ir juda, tampa tingus, vangus ir neimlus mokslams. Vakarų pasaulio medicina bėdavoja, jog šiuolaikinis civilizuotas žmogus per mažai juda: per daug komforto, per daug sėdėjimo – visą fizinį krūvį esame patikėję mašinoms. Kad žmogus išlaikytų pusiausvyrą ir harmoniją, privalo trečdalį paros sėdėti, trečdalį paros vaikščioti ir trečdalį paros gulėti. Tačiau retai tai pavyksta: vidutiniškai vaikštome apie dvi valandas, o keturiolika – praleidžiame sėdėdami. Taigi, pirmiausia reikia atstatyti proporcijas aktyviai sportuojant ir mankštinantis. Mes judame keturis kartus mažiau, nei reikalauja mūsų organizmas.

Mokymosi strategijos ir taktikos

Įsimenant informaciją egzistuoja grubūs ir subtilūs būdai. Grubūs būdai – kai per kuo trumpesnį laiką siekiama įsisavinti kuo daugiau informacijos. Šis būdas labai mėgstamas studentų tarpe. Jis padeda priverstinai įsisavinti daug informacijos prieš egzaminus, tačiau labai trumpam laikui. Vėliau žmogus viską pamiršta... Tai gana ekstremalus mokymosi būdas, galintis sužlugdyti žmogaus norą tobulėti. Atsainiai besimokydami jaunuoliai dažnai nuklysta nuo tikrojo savo pašaukimo. Kad taip nenutiktų, būtina mokytis su didžiuliu entuziazmu. Labai svarbu studijuoti tai, kas teikia džiaugsmą. Tuomet susilaukime didžiausių rezultatų: bus malonu ne tik mokytis, bet ir įgytas žinias pritaikyti praktikoje.

Pati paprasčiausia technika, padėsianti greitai įsiminti bet kokią gaunamą informaciją ilgam laikui – progresijos metodas. Išgirstą informaciją būtina pasikartoti po paros, savaitės, mėnesio ir galiausiai po metų, kad ji išliktų visam gyvenimui.

Greitasis mokymasis plačiai naudojamas diplomatijoje. Dažnai nutinka, jog diplomatai siunčiami dirbti į kitą šalį, todėl jiems būtina išmokti kalbą. Pavyzdžiui, specialių video juostų pagalba didžiuliu greičiu mokoma užsienio kalbos. Video įraše matomas vaizdas, rodomas tekstas ir garsiai skaitomi žodžiai. Tokiu būdu kalba išmokstama ypač greitai.

Yra vienas senas metodas, naudojamas Rytų šalyse. Teigiama, jog su mokymosi ciklu susijęs mėnulio ritmas, kurį galima panaudoti greitesniam informacijos įsisavinimui. Šis metodas teigia, jog žmogus per vieną mėnesį pajėgus įsisavinti dauguma profesijų ar amatų. Žinoma, ne pačių sudėtingiausių: gydytojų, pianistų ar baleto meistrų profesijoms tai netinka. Šis metodas siūlo ištisai, be sustojimo, sutelkiant visą dėmesį studijuoti tik vieną discipliną, likusį laiką skiriant tik poilsiui, maistui ir fizinėms pratyboms. Taip po savaitės intensyvaus studijų maratono žmogus persilaužia ir tarsi įgauna antrąjį kvėpavimą – jį apima entuziazmas, ir jis pajėgus greitai įsisavinti visą likusią medžiagą.

Mokymasis turi tapti azartiniu viso gyvenimo malonumu. Žmogus privalo išmokti pats save tobulinti. Tai turi tapti maloniu užsiėmimu, o ne prievarta. Greitojo mokymosi būdai ir suteikia šią galimybę. Tai specializuotas ir elitinis mokymosi būdas siekiantiems tobulėti. Kitaip tariant, tai gurmanų mokslas. Svarbiausia – išmokti mokytis, nes tik tokiu būdu bus paprasta įsisavinti net ir sunkiausiai įsimenamą informaciją.