Stereotipus griaunantys darbai

Ar kas nors girdėjote ką nors apie šalį, kuri neturi savo herbo, vėliavos, nusistovėjusių nuo senų senovės arba dar tik besikuriančių tradicijų? Ar yra šalis, kuri neturi savo teritorijos, gyventojų ar jai priklausančios oro erdvės? Vienareikšmiškai atsakysite, jog apie tokią šalį dar negirdėjote. O ar žinote šalį, kuri turi savo kvapą? Spėjate, jog tokios šalies nėra? Su pasididžiavimu galiu jums pranešti, jog tokioje šalyje jūs gyvenate.

Neretai išgirstame kandžių pastabų apie savo tėvynę iš jos pačios gyventojų lūpų. Ne vienas esame paburnoję ne tik ant Lietuvos valdžios vykdomos politikos, tačiau ir ant pačios šalies, kurios dalis, privalau priminti, esame kiekvienas. Gyvename stereotipų prikimštame pasaulyje, kur etiketės greitai klijuojamos ne tik žmonėms, tačiau ir šalims. Amerikiečiai maitinasi tik greito maisto užkandinėse, prancūzai minta sraigėmis ir varlėmis, o tik atsiradus laisvai minutėlei gurkšnoja vyną, estai pasižymi perdėtu lėtumu, o belgai – ramumu, ar ne tokie įvaizdžiai jau daugelį metų skrajoja virš mūsų galvų? Apie Lietuvą pasaulis (ta dalis, kuri išvis žino, kas yra Lietuva) kalba kaip apie prosovietinę, ganėtinai konservatyvią ir krepšinį žaisti mėgstančią šalį. Stereotipai yra ne visada pagrįsti šių dienų realijomis, todėl nereikėtų leisti jiems sustabarėti. Darbais, apie kuriuos pasklinda garsas po visą pasaulį galime laužyti stereotipus ir griauti mitus, keisti pasaulio nuomonę apie tai, kur mes gyvename ir kokie esame.

Maža šalis dar nereiškia prasta šalis ir tuo galime įsitikinti išskleidę politinį pasaulio žemėlapį ir pasidomėję tokiomis šalimis kaip Šveicarija, Danija, Monakas, Singapūras ar Liuksemburgas. Mažos šalys irgi gali būti stiprios ir stabilios. Mūsų kaip tikrų Lietuvių pareiga garsinti Lietuvą ne šokiruojančiu savižudybių skaičiumi, o darbais. Būtent taip ir padarė lietuviai Mindaugas Stongvilas, Laima Druknerytė ir Dainius Rutkauskas. Jiems kilo idėja sukurti tai, ko jokia šalis dar nesukūrė – šalies kvapą. Bet apie viską – nuo pradžių.

Iš pradžių buvo mintis...

Mintis sukurti kažką naujo kilo trims bičiuliams – verslininkui, emocinės rinkodaros technologijų specialistui Mindaugui Stongvilui, fotografei, bendrovės „Kvapo kodas“ vadovei Laimai Druknerytei ir Dainiui Rutkauskui, komunikacijos specialistui. Pirminė idėja buvo sukurti aromatą kokiam nors žinomam prekiniam ženklui. Dabar jau žinome, jog tuo prekiniu ženklu tapo Lietuva. Reprezentuoti savo šalį vienu stipriausių pojūčių – kvapu, dar niekas nebuvo bandę, todėl autoriai ir nusprendė realizuoti šią idėją. Dvejus metus vyko intensyvus ir sudėtingas darbas: domėtasi Lietuvos tautosaka, rašytojų kūryba, bendrauta su įvairiais mokslininkais, menininkais, vaikais su regėjimo negalia, lietuviais ir Lietuvos svečiais. Informacija buvo grupuojama pagal tris požymius: Lietuva istorijos puslapiuose, Lietuva šiandien ir tai, ką turime geriausio, ką norime parodyti pasauliui. Sudėtingą kvepalų komponavimo procesą lietuviai patikėjo prancūzų parfumerijos kompanijai, įsikūrusiai Grasse‘o mieste – „Galimard“. Ši kompanija sukūrė keturias kvepalų linijas: moterišką, vyrišką, vandens ir žemės. Oficialiu Lietuvos kvapu laikomas žemės linijos kvapas.

Garbinga praeitis, dabartis ir neabejingi lietuviai

Kvapas pagamintas pagal trijų natų kompoziciją, pagal kurią kuriami aukščiausios kokybės kvapai. Lietuvos kvapo viršutinė nata (juntama 5-10 minučių) yra lyg koduotė, kokie atrodome iš pirmo žvilgsnio: gyvename apsupti gyvos ir žalios gamtos, turime jaukius miestus, veiklius žmonės, esame išsilavinę, atviri naujovėms ir smalsūs europiečiai. Lietuvos kvapo vidurinė nata (užuodžiama po 10 minučių) atskleidžia mūsų praeitį ir prigimtį: puoselėjantys protėvių tradicijas ir istorinį - kultūrinį paveldą, darbštūs, drąsūs ir kūrybingi žmonės, tvirtai stovintys ant žemės. Lietuvos kvapo bazinėj natoj (kurią pajuntame tik po 20-30 minučių) atsiveria tai, kuo pagrįstai didžiuojamės: seniausia gyva Indoeuropiečių kalba, seniausia ir didžiausia Baltų valstybė, pagoniška praeitis, tolerancija kitoms tautoms ir religijoms.

Pirmoji nata kvepia bergamote, lauko gėlėmis, imbieru, aviete, raudonomis uogomis ir greipfrutu. Tai gaivių ir malonių kvapų mišinys, kuris reprezentuoja mūsų šalį atvykėliams iš svetur. Tai, ką jie pamato – kultūrinius ir meno objektus, architektūrą, šiuolaikinio, koja kojom žengiančio su informacinėmis technologijomis, pasaulio motyvus. Antroji nata sudaryto iš pakalnutės, alyvos ir rožės kvapų, kurie yra lyg nuoroda į Lietuvos žaliuojančią gamtą, senus mažus miestelius, savo tradicijas nuo seno puoselėjančią tautą. Bazinė nata – tai ambra, medžių samanos, kedras, sandalo medis, pačiulis, muskusas, medžio dūmo kvapas. Tai neša mums žinią apie vieną seniausių kalbų pasaulyje, kuri tiek metų buvo drausta vartoti, tačiau vis tiek išliko, lietuvių vieningumą ir stiprybę karų, apiplėšimų, niokojimų akivaizdoje. Ne veltui pasirinktas kedro – stipraus ir tvirto medžio aromatas, o taip pat ir medžio dūmas, kuris glaudžiai siejasi su ilgą laiką baltų šalyse viešpatavusia pagonybe.

Šalį reprezentuojantis kvapas

Šis unikalus kvapas skirtas namams bei aplinkai. Lietuvos kvapas užsienyje gyvenantiems lietuviams primins žaliuojančius miškus, vaikystę, upę, kurioje maudėsi, gimtojo miesto senamiestį ir būrį bičiulių, gyvenančių tėvynėje. Užsieniečiai, įsigiję mūsų šalies kvapo šiuo aromatu galės „pavaišinti“ draugus ir taip pristatyti aplankytą šalį. Juos galima purkšti ore, kvėpinti minkštus baldus, užuolaidas, kilimus, pledus. Dar viena panaudojimo sritis – viešos erdvės, kuriose šis aromatas galėtų pleventi per Lietuvą pristatančius renginius. Taip pat juo galėtų kvepėti oro uostai, viešbučiai, didelio užsieniečių klientų antplūdžio sulaukiantys restoranai.

Taigi, ar vis dar kyla klausimų kuo garsi mūsų šalis? Ar turime ką parodyti pasauliui? Esame pirma šalis pasaulyje, turinti savo kvapą, kuris atlieka ne tik pirminę ir pagrindinę kvepalų funkciją. Ne ką mažiau svarbi funkcija nei suteikti malonų nosiai aromatą ir sukelti pasigėrėjimą yra legenda, kurią pasakoja Lietuvos kvapas. Kvepalai kvepia ne tik gamta, tačiau ir žmonių patirtimi, pasiekimais ir pergalėmis. Žmonės, prisidėję prie šio produkto kūrimo, paskleidė žinią apie Lietuvą plačiai po pasaulį. Jie daugeliui įkvėpė nesumeluotus ir tikrus jausmus Lietuvos istorijai, pagarbą skaudžiai praeičiai, meilę gamtos turtams ir tradicijoms. Tai skatina kitus mūsų tautiečius taip pat kurti kažką naujo ir garsinti šalį savo darbais.

Džiugu, jog daug kas panoro įsigyti ar bent jau įkvėpti mūsų šalies. Ir, iš tiesų, pirma mintis, šovusi į galvą įkvėpus šios esencijos – mano mažytė brangi Lietuva...